Lietuvos pūtikų vadas

Viktoras Gerulaitis
foto P. Rakštikas

prof.Budrys Klarneto profesorių Algirdą Budrį galima pavadinti ir amžinai jaunu Lietuvos moderniojo pūtikų meno patriarchu. Jaunu todėl, kad klarnetininkų maestro trykšte trykšta energija ir entuziazmu, nenustygsta savo idėjų ir veiklos arenoje. Patriarchu todėl, kad štai jau bemaž keturiasdešimt metų veda paskui save Lietuvos pūtikus, pakeliui juos ugdydamas, mokydamas ir globodamas. Ir ne tik Lietuvos. Viena vertus, jis minimas tarp 40- ties geriausių pasaulio klarnetininkų 1989 metais P.Weston sudarytoje knygoje „Pasaulio klarneto virtuozai“. Antra vertus, profesorius ne tik parengė būrį talentingų atlikėjų ir pedagogų. Jo mokiniai ne tik groja visuose mūsų šalies orkestruose, dėsto ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Egipte, Vokietijoje, JAV bei Izraelyje.Ypač minėtini tarptautinių konkursų laureatai klarnetininkai a.a. A.Doveika , A.Taločka, A. Daukšys, taip pat P.Narušis, J.Černius, A.Pupkevičius, V.Žemaitis, saksofoninikai P.Vyšniauskas, A.Fedotovas ir dar dešimtys kitų. Pagaliau, A.Budrys yra ne tik jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais instrumentais konkursų Lietuvoje iniciatorius, organizatorius bei žiuri vadovas. Jis dažnai kviečiamas dalyvauti ir tarptautinių konkursų vertinimo komisijose. Profesorius ne kartą vedė meistriškumo kursus Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV universitetuose, Prancūzijoje, tarp jų – Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje, Londono Karališkajame koledže, Indianos, Sinsinačio universitetuose. Savo pedagogine ir atlikėjo patirtimi jis dalijosi tarptautiniuose klarnetininkų kongresuose Londone, Sietle, Kvebeke. Argi savo apimtimi tai ne patriarcho veikla?

Bet žvelkim giliau. 1963 metais baigęs studijas tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, A.Budrys pirmasis iš mūsų pūtikų įstojo į tuometinio Leningrado N.Rimskio – Korsakovo konservatorijos aspirantūrą (1964 – 1968), tuo parodydamas pavyzdį kitiems Lietuvos pūtikams. Paskui pirmasis iš tuometinės SSSR buvo pasiųstas tobulintis į Paryžiaus konservatoriją pas garsius klarneto meistrus. Priežastį išvykti į Paryžių sugalvojo budriškai gudrią: girdi, grojame prancūziškais instrumentais, o pūtikų mokykla – vokiška. Netvarka! Turim įsisąvinti ir prancūzišką mokyklą. Ir vėl A.Budrio pramintu keliu į Paryžių galėjo patraukti ir A.Vizgirda, ir T.Adomavičius, ir B.Vainiūnaitė, ir kiti mūsiškiai. Baigęs stažuotę Paryžiuje (1970 – 1971), A.Budrys po to trejus metus praleido Kaire kaip Egipto Nacionalinės konservatorijos profesorius – ekspertas. Sugrįžęs į Lietuvą, 1976 metais A.Budrys iš karto tampa Konservatorijos pučiamųjų instrumentų katedros vedėju, ir čia galima pradėti skaityti nuo pradžių…

Tačiau veiksmas vyksta toliau ir dar įvairiau. 1958 – 1978 m.m. A.Budrys buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistas koncertmeisteris. Tokia graži padėtis nenuoramos menininko netenkino. 1964 metais jis įkūrė pučiamųjų kvintetą ir su juo koncertavo net 25 metus. Kvinteto veikla buvo labai svarbi ir lietuvių kamerinės muzikos raidai. Jis inspiravo apie 40 naujų šio žanro lietuvių kompozitorių kūrinių.

Intensyvi ir įvairialypė klarnetininko virtuozo A.Budrio kūrybinė veikla. Per penkis su viršum dešimtmečių sugrota beveik trys tūkstančiai koncertų, gastroliuota garsiausiose SSSR salėse, daugelyje Europos ir pasaulio šalių. Visur klausytojus ir kritikus žavėjo atlikėjo virtuozinė technika, gražus instrumento tembras, subtilus siliaus skonis ir kūrybingumas. Nenuilstantis klasikinės, lygiai, kaip ir šiuolaikinės užsienio bei lietuvių kompozitorių kūrybos propaguotojas daug prisidėjo, kad klarneto muzika nuolat skambėtų koncertų salėse. Specialiai jam sukūrė ir dedikavo savo opusus F.Bajoras, O.Balakauskas, V.Barkauskas, B.Gorbulskis, J.Juzeliūnas, A.Rekašius, A.Šenderovas, M.Lombardas, V.Laurušas, A.Bražinskas ir kiti Lietuvos bei užsienio kompozitoriai.

A.Budrys yra grojęs su visais tarptautinį pripažinimą pelniusiais Lietuvos muzikiniais kolektyvais, solistais bei dirigentais. Beje, 1986 – 1989 metais jis aktyvią atlikėjo ir pedagogo veiklą derino su Lietuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovo ir direktoriaus pareigomis.

Už nuopelnus muzikos menui profesorius Algirdas Budrys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, jam paskirta Vyriausybės meno premija.

Visa ši plačiašakė veikla tęsiasi. Bet vieną jos kryptį A.Budrys nusprendė užbaigti.

Dar būdamas studentas, jis 1958 metais dalyvavo savo pirmos plokštelės įraše. Jaunojo solisto partneris buvo būsimasis Valstybinis pučiamųjų orketras “Trimitas”. Nuo tada jų kūrybiniai keliai liko neatsiejami. Ilgus dešimtmečius A.Budrys buvo orkestro meno tarybos narys, kartu koncertavo, įrašinėjo pučiamųjų muziką… Nemetė “Trimito” ir kai garsųjį orketrą ištiko krizė. Kaip tik tada,- 1992 metais jis tapo „Trimito“ meno vadovu. Vyriausiuoju dirigentu vėl pakvietė darbuotis savo kolegą bei tikrąjį „Trimito“ – šiuolaikinio originalaus pučiamųjų orkestro – sukūrėją Romą Balčiūną, ir prasidėjo orketso renesansas. Dar daugiau,- išnaudodamas savo tarptautinius ryšius, A.Budrys išplukdė „Trimitą“ į plačius pasaulinius vandenis. Kokiuose muzikos festivaliuose bedalyvautų, ar kartu su garsiaisais Švedijos arba Anglijos karališkaisiais, mūsiškį iš karto visi atpažindavo ir nepaliaudavo stebėtis.

Anapilin išėjus legendiniam R.Balčiūnui, orkestro vyriausiuoju dirigentu tapo profesoriaus mokinys Ugnius Vaiginis, perėmęs ir toliau puoselėjantis geriausias „Trimito“tradicijas. Tuo galutinai įsitikinęs bei palikdamas „Trimitui“ naujus instrumentus, suremontuotas patalpas, turtingą kūrybinę bazę, A.Budrys ir nusprendė nuo šiol būti tik šalia orkestro. Nors aš drįstu suabejoti, ar taip ir bus.

Visi, kas nors truputį pažįsta klarneto maestro, žino, kad jam visada rūpi ir rūpės plaukti į naujus krantus. Gero vėjo, klarneto Profesoriau, Lietuvos pūtikų vade!

Atsisveikinimo koncertai įvyks:

2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
(Aušros Vartų g.5, Vilnius)
Bilietus platina www.bilietai.lt

2012 m. lapkričio 20 d., antradienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje
(L.Sapiegos g.5,Kaunas)
Bilietus platina www.tiketa.lt