„Trimitas“ ir kovo 11 – oji

Kovo 11 – ąją Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras “Trimitas“ sutiko scenoje, kaip ir dera su Valstybine vėliava, tačiau jubiliejinio Vokietijos „Musikparade“ festivalio vedančiojo Bjorno Gehrmano kalba vertė suklusti: „Šiandieną lietuviai švenčia savo Nepriklausomybės nuo rusų dieną, tačiau čia, Šverine, jų kolektyvai stovi greta ir vėliavos iškeltos šalia, jiems tai netrukdo groti Radeckio maršo kartu. Tai įdomus emocinis fenomenas, kai muzikantus vienija gražiausia ir unikaliausia bendra visų tautų kalba pasaulyje – muzika!“ Pastebiu dar vieną įdomų dalyką, šalia išskleista Rusijos vėliava apšviesta geltona šviesa, tampa lietuviška trispalve, nes balta spalva virsta geltona, o mėlyna – žalia. Rusaitės iš Permės karinio orkestro su nostalgija atsidūsta – o juk kažkada buvome viena šalis...

Vokietijos pučiamųjų orkestrų festivaliui „Musikparade“ – 10 metų

Per dešimtmetį „Musikparade“ festivalis, prasidėjęs Oberhauzeno salėje kaip tik karinės muzikos festivalis dabar išaugo į Europos Mega šou pasirodymą, vieną įspūdingiausių pučiamųjų orkestrų muzikos šou su daugiau nei 100.000 entuziastingų žiūrovų per metus. Praėjusiais metais Vokietijos SWR televizijos transliaciją iš Triero stebėjo per milijoną televizijos žiūrovų. Jubiliejiniame „Musikparade“ festivalyje „Trimito“ orkestras pasirodė jau ketvirtą kartą iš eilės ir visuomet būna favoritų gretose. Salės sausakimšos, nes, kaip pasakojo festivalio moderatorius ir vedantysis Bjornas Gehrmanas, tai ne tik puikios komandos ir viešųjų ryšių specialistų nuopelnas, šis žanras turi senas tradicijas. Visi renginiai jau suplanuoti metus į priekį, kolektyvai pakviesti ir rengiasi iš anksto. Be to, festivalis bendradarbiauja su Vokietijos karo kapų priežiūros asociacija ir dalis surinktų lėšų yra skiriama tvarkyti karių kapams. Tai kilni misija, ir ją palaiko daugelis žmonių. Björn Gehrmann (39) yra surengęs beveik 200 muzikos paradų, jis patyręs pučiamųjų orkestrų muzikos renginių vedėjas. Jubiliejui skirtame „Musikparade“ festivaliui buvo išleistas albumas, kuriame pateko ne viena „Trimito“ orkestro muzikantų ir šokėjų nuotrauka.

Šou sėkmės paslaptis

Stebiu pilną Leipcigo arenos salę, talpinančią 9000 žiūrovų ir galvoju, kame slypi sėkmės paslaptis? Salėje sėdi daugiausia pensijinio amžiaus žmonės. Kas juos verčia krūptelėti išgirdus dūdų garsus ir būgno mušimą? Kartais atsitinka, jog nuo padidėjusių decibelų sustreikuoja žmonių sveikata, tačiau čia pat budi medicinos pagalba, ji pasiruošusi esant reikalui skubiai padėti. Teko matyti, kai buvo išvesta visa pabalusi garbaus amžiaus moteriškė, tačiau pas medikus ji nesileido, o tiesiog atsisėdo koridoriuoje, kur per langą galima buvo matyti orkestrų pasirodymą ir su stikline vandens rankoje toliau juos stebėjo. Nežiūrint to, mieli senukai šypsosi tarsi pamatę savo jausnystės dienas, žygiuojančias oriai iškėlus galvą. Jiems orketro garsai - tai karinio muštro ir tvarkos ženklas, kuomet nėra sumaišties. Šiandieną Europa ir visas pasaulis apimtas nežinios, krizių, karinių perversmų ir ekologinių kataklizmų, galbūt todėl ši nostalgija ir privilioja pilnas Vokietijos sales pasiklausyti ir pasižiūrėti pučiamujų orkestrų muzikos spektaklių. Mieste, kuriame didžiąją savo gyvenimo dalį praleido J.S.Bachas, kūrė J.V.Gėtė ir F.B.Mendelsonas, žmonės mielai priima ne vien klasiką, tačiau ir pramoginę, Lietuvoje mažiau populiarą varinių bei mišrių pučiamųjų instrumentų orkestrų muziką.

„Trimitas“ žavus, ne vien dėl grojimo – jo šokėjos gražiausios!

Aidint plojimamas į sceną, tiksliau areną, nes tai visa sporto aikštė, įžygiuoja pasiruošęs publiką nustebinti „Trimitas“ ir jo dirigentas Ugnius Vaiginis. Koncerto konferansje praneša, kad tai bus ugningas pasirodymas, nes vadovo vardas Ugnius tai ir reiškia. Groti žygiuojant vien neužtenka, turi būti tai, kas žiūrovą užkabintų, nupirktų ar tiesiog sužavėtų. Šiais laikais, kai visi kolektyvai šoka, dainuoja, verčiasi per galvą ar pučia trimitus mindami dviračio pedalus, tai padaryti nėra lengva. Kartais publiką sužavi elemantarūs dalykai ar tiesiog nuoširdus orkestrantų muzikavimas. Kiek kitaip negu kiti, „Trimitas“ prisistato skambant A.Lehman „Paradui Fortissimo“ – muzikantai į areną sužygiuoja iš keturių kampų ir iš publikos reakcijos mayti, šitaip nėra niekas daręs, todėl pirmosios ovacijos pelnytos gana lengvai. Antruoju kūriniu reikia žiūrovus nustebinti, o tam tinkamiausias P. Pérez kūrinys „Mambo jambo“, kuomet muzikantų svingavimas tarsi persikelia į žiūrovų eiles. Vėliau, per pertrauką, teko girdėti šią melodiją švilpaujant ne vieną muzikantą, o tai jau pripažinimo ženklas... Dramatiškas A. Piazzollos „Meilės tango“ - šokis kontrastas pirmiesiems kūriniams, čia visu gražumu pasireiškia šokėjos, jos profesionaliai atlieka savo choreografiją, o be to, jos ne kartą įvairiuose festivaliuose pelnė gražiausių merginų vardą.

Lietuviai turi kuo didžiuotis

Žinodamas, kad koncerto organizatorius Bjornas Gehrmanas prieš porą vasarų lankėsi Lietuvoje, klausiu, kokį jam įspūdį paliko mūsų Dainų šventė?
„Kai vakaruose kalbama apie patriotizmą ar pilietiškumą, Lietuvoje aš išties tą reiškinį pamačiau. Man pasirodė labai gražu, kai jūsų žmonės didžiuojasi savo Tėvyne, savo kalba, muzika ir bendrai kultūra. Trispalvės ant mašinų – tai tautą vienyjantis valstybės simbolis. Šioje plotmėje mes turime ko iš jūsų pasimokyti. Džiugu, kad meno kolektyvai įšeina į masinę sceną, ir tūkstančiai žmonių vienu metu dainuoja ar groja. Ketinu atvykti ateinančią vasarą pasižiūrėti moksleivių Dainų šventės“, – sako G.Bjornas. „Musikparade“ vedėjas prisimena ir orkestro „Trimitas“ pasirodymą šventėje, jis teigia, kad Lietuvos pūtikai turi į ką lygiuotis ir mano, jog bendras pučiamųjų kultūros lygis Lietuvoje gana aukštas.