fbpx

Rapsodija fortepijonui ir pučiamiesiems | Petras Geniušas ir TRIMITAS

Lapkričio 8 d. 19 val. Klaipėdos koncertų salėje, Klaipėdoje

Lapkričio 9 d. 19 val. Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6, Vilniuje

Solistai: PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas), Rimvydas Savickas (klarnetas)

Dirigentas ALEKSANDRAS ŠIMELIS

Režisierė BIRUTĖ MAR

Dailininkė KRISTINA NORVILAITĖ

Programa:

IGOR STRAVINSKY „Ebony Concerto“ , solistas Rimvydas Savickas, klarnetas

GEORGE GERSHWIN „Rhapsody in Blue“, solistas Petras Geniušas, fortepijonas

ERIK SATIE „Parade“ (1917), aranžuota Guus Dohmen

Kasdienį žmonių gyvenimą atspindinčios dainos XIX a. suskambėdavo rapsodijose – laisvos formos kūriniuose pagal įvairias liaudies melodijas. XX a. pagrindiniu žmonių muzikos šaltiniu tampa miestas: džiazas, gatvės muzika, industrinio pasaulio inspiruoti ritmai veržėsi į kompozitorių partitūras, kuriose gimdavo nauji stebinantys žanrai. Miesto gyvenimo ritmas, vaizdiniai, kultūra – visa tai tapo nauju įkvėpimo šaltiniu meno kūrėjams, kurie savo kūriniuose it į rapsodiją apjungdavo savo gyvenamojo laiko garsovaizdį. „Trimitas“ praėjusio amžiaus pradžios skambesį sujungė į „XX a. rapsodiją“.

Tai embleminių, tačiau Lietuvoje retai atliekamų XX a. pirmos pusės opusų teatralizuotas atlikimas, kuriame trys to laikotarpio dvasia alsuojantys kūriniai bus sujungti į sceninę-režisūrinę visumą. Neištrinamus pėdsakus to meto muzikoje paliko kompozitoriai amerikietis George Gershwin (Džordžas Geršvinas), rusas Igor Stravinsky (Igoris Stravinskis) ir prancūzas Erik Satie (Erikas Sati). Patirdami vis modernėjantį gyvenimo ritmą, jie parašė naująja miesto atmosfera persunktus kūrinius. Juos naujai įprasminti ir iš dabarties perspektyvos pažvelgti padės šiam koncertui sukurtas specialus sceninis apšvietimas, atlikėjų apranga ir teatralizuotas sceninis veiksmas.

Antrojo pasaulinio karo metu populiaraus džiazo atgarsiai įsilieja į baroko concerto grosso tradicija parašytą I. Stravinsky  „Ebony concerto“ (1945), vadinamą ambicingiausiu ir sėkmingiausiu iš visų kompozitoriaus „flirtavimų“ su džiazu. Modernizmo eroje populiarus eksperimentavimas su skirtingais stiliais – ne vienintelis žavintis šio kūrinio aspektas: kompozitorius, regis, siekė atrasti ir išnaudoti visas anuomet naujos klarneto ir džiazo grupės kombinacijos skambesio galimybes. Koncertą pratęs amerikietišką miuziklinę ir europietišką klasikinę tradiciją jungiantis garsusis G. Gershwin kūrinys  „Rhapsody in Blue“ (1924) – skambės jo originali orkestruotė fortepijonui ir džiaziniam (pučiamųjų) ansambliui. Puikiai žinoma dėl klasikinės muzikos ir džiazinių elementų sintezės, ši G. Gershwin kompozicija ne tik įtvirtino jo kaip rimto kūrėjo reputaciją, bet ir tapo vienu populiariausių amerikiečių koncertinių kūrinių. Koncertą užbaigs džiazo ritmais ir smuklių dainomis persmelkto E. Satie baleto „Parade“ (1917) versija pučiamųjų orkestrui (aranž. Guus Dohmen). Modernizmo eros pradžioje šviesą išvydęs skandalingas kūrinys premjeros metu sulaukė audringų reakcijų, o E. Satie – aštuonių parų kalėjime. Visgi „už viešą įžeidimą ir šmeižtą“ nubausto kompozitoriaus muzika stebina išmone – šalia tradicinių instrumentų suskamba spausdinimo mašinėlė, automobilio signalas, buteliai, startinis pistoletas ir sirena.